Čia ramu gyventi...

Griūtys iš paukščio skrydžio

Argi galim nevertinti tokių vaizdų, ar Lietuva nėra pats gražiausias, mieliausias ir ramiausias kraštas mums...?



   Griūtys – (XVIII a. – Grucios, Paversmiai) labai jaukus senovinis gatvinis kaimas yra pakeliui iš Utenos į Kuktiškes, 6 km nuo Utenos. Nedidukas, su gilia senove ir kadaise buvusiais ramiais, taikiais sodiečiais Griūčių kaimas glaudžiasi pietinėje Nemeikščių užtvankos pusėje. Archeologinės ekspedicijos metu (1985 m.) kaime rastas dar XV a. menantis senkapis. Visas viduramžių kompleksas susideda iš senkapio, kaimavietės ir 3 dubenuotų akmenų. Senkapyje rasta skardinių segių, žiedų, plokštelių. 1931 m. Rapolas Sirgėdas išarė molinį puodą su monetų lobiu - apie 600 vienetų tvarkingai sudėtų pinigų - Žečpospolitos karaliaus Jono Kazimiero šilingus, kaldintus 1661-1666 m. Nemeikščių užtvanka
   Seniausi Griūčių kaimo gyventojai buvo Katinai, vėliau Araminai, Kaušylai, Kunčiūnai, Stundžios. Kaimas kadaise priklausė Kuktiškių dvarui, kuriam mokėjo činčo mokestį. Teišliko dabar tik senbuviai Katinai ir Araminai, turbūt darbščiausi ir labiausiai mylintys savo kraštą. Tai rodo, kad ir šviesaus kaimo daraktoriaus Kazimiero Aramino (Pakalninio) pavyzdys: jis pirmasis pasistatęs didelius namus, nebe dūminius, mokėjęs skaityti, rašyti, turėjęs 40 ha ūkį su keliolika karvių ir 6 arkliais. O dabartinio veiklaus kaimo ūkininko Jono Aramino prosenelis Antanas Araminas susitaupė pinigų Šnieriškių dvarui pirkti. Kitas Antano brolis įsigijo Ignotiškio palivarką. Griūčių kaimas

Katinų sodyba

Nedirvonuoja Griūtiškių laukai ir dabar. Susitvarkę visi sodybas, atnaujinę namus, apsišienavę, gėlėm apsodinę kiemus. Tik įvažiavus į kaimą mus pasitinka senoviniai ornamentuotais langais namai ir gonkai - Jono Aramino ir Ramūno Katino sodybos. Gražiai tvarkosi Algirdo Navaglausko šeima, miela pažiūrėti, kai suguža į kiemą savaitgaliais iš karto keturios kartos. Daug atžalų suvažiuoja ir į Sirgėdų sodybą. Čia taip pat gyvena ir ūkininkauja darbščios Maigių, Graužinių, Trinkūnų ir kitos šeimos. Gera matyti, jog Lietuvoje dar yra tokių gražių, ramių, nemirštančių senovinių kaimų!



(Utenos krašto enciklopedija ir Antano Gasperaičio inf.)