Uogos raudonos, rūgščiai saldžios vertinamos dėl jų maistinių savybių. Goji uogomis gardina ryžių košę, sriubas, pupelių ar daržovių patiekalus. Iš goji uogų daromos arbatos, dažnai su chrizantemomis, baltąja arbata arba puerh. Tibeto ir Kinijos tradicinėje medicinoje goji uogos vartojamos kaip priešuždegiminė priemonė. Jas rekomenduojama vartoti norint pagerinti inkstų, kepenų, plaučių veiklą, sustiprinti regėjimą, imunitetą, nervų sistemą, didinti darbingumą ir ištvermę.

Tibetiečiai goji uogas vadina laimės uogomis, kurios pašalina liūdesį. Šios uogos – ne tik amžinos jaunystės eliksyras, tai ir prieinamas būdas pasiekti ilgaamžiškumo. Legenda byloja, kad Himalajų kalnuose gyvenantys vienuoliai sulaukia net 120-150 metų dėl to, jog kiekvieną dieną renka goji uogas. Moksliniai tyrimai tai patvirtina.

Mokslininkai teigia, jog goji uogos pasižymi šiomis maistinėmis savybėmis:

- gausu mineralų, turi daugiau kaip 30 pagrindinių makro ir mikroelementų. Taip pat sveikatai reikalingų ir retai maiste pasitaikančių jodo bei germanio;

 - gausu amino rūgščių;

- turi vitamino C ir B grupės vitaminų;

- turi polisacharidų, kurie aktyvina ir palaiko imuninę sistemą;

- turi antioksidantų – fenolių ir karotinoidų (beta-karotino, likopeno, liuteino, kriptoksanktino ir kt.).

Goji uogos turi 2 kartus daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, 3 kartus daugiau nei mėlynės ir 5 kartus daugiau nei spanguolės. Labiausiai vertinamas antioksidantas – tai zeaksantinas, kurio goji uogose net 70 proc. Zeaksantinas reikalingas akių vyzdžiams ir tinklainei.

Daugiau apie Goji uogas galite paskaityti: 

https://www.asportas.lt/blog/goji-uogos/